Uždrausta aistra

Jis mane priglaudė po savo stogu, kai neturėjau kur dėtis.Manimi nesinaudoja, neskaudina, nepamiršta. Priešingai – išklauso, apsaugo ir supranta. Jaučiu prie pusryčių stalo jo veriantį žvilgsnį. Širdis ima pašėlusiai daužytis, kai išgirstu vakarais į kiemą įsukantį jo žinias.

Privalau liautis. Tai negali nutikti.

Sesuo kartą tvirtino, esą gerų vyrų nebūna. Jei toks sutinki, veikiausiai jis užimtas. Tačiau šįkart užimtas ne Paikas Losonas.

Tai aš turiu vaikiną.

PAIKAS

Priglaudžiau ją po savo stogu, nes norėjau padėti.Vis dėlto šiandien paaiškėjo, kad lengva nebus. Privalai liautis apie ją, nebesulai kvapo kaskart, kai noriu svajoti. Negaliu jos liesti, nedera apie tai svajoti.Negalime pasiduoti pagundoms. Jai tik devyniolika, o man – trisdešimt aštuoneri.Maža to, esu jos vaikino tėvas.

Deja, jie ką tik atsikraustė į mano namus.